Ė žodžiai puslapis 9

eilėje - paprastai dėvėti plaukų pynė kabo pakaušyje laukia linija, ypač asmenų ar transporto priemonių aa seka pranešimų ar darbo vietų, laikinas saugojimas laukia perdavimo ar apdorojimo ba duomenų struktūrą, kuri susideda iš įrašų sąrašą taip, kad įrašai būtų įtraukiami viename gale ir pašalinti nuo kitų
eilėmis - stumti valtis, irklai labui arba jei irklų varyti, stumti arba jei su irklais, B (1) dalyvauti (irklavimo rungtynės) (2) konkuruoti su irklavimo (3 ) traukti (irkluotojas) įgulos transporto irkluotojas sraigtu valtis objektų išdėstyti paprastai tiesia linija
eilerastis - eilėrašt|is lit. nedidelis eiliuotas kūrinys.
eilėraštinis - eilėraštin|is, eilėraštinė -> eilėraštis: eilėraštinė kalba.
eilėraštis - eilėrašt|is lit. nedidelis eiliuotas kūrinys.
Èilės - eil|ės dgs. eilėraštis.
eiliadirbys - eiliadirbỹs,-ė̃ eiliakalys.
eiliakalys - eiliakal|ys, eiliakalė dkt. menkinamai prastas poetas, eilių kalėjas.
eiliakalystė - eiliakalystė menkinamai prastų eilėraščių rašymas.
eiliavimas - eiliãvimas → eiliuoti:1. Pažindami sluoksnių eiliavimosi tvarką, geologai sugeba parašyti bet kurios srities geologinę istoriją 2.Užgėrė į poną daktarą, ir prasidėjo paprastasis aplinkinis eiliavimas su priprastosiomis apeigomis 3.→ eiliuoti 5: Poetų liuosybė (licentia poetica) duoda rašytojui prasišalinti nuo eiliavimo tiesų Eiliavi...
eiliniai - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
eilinis - eilin|is, eilinė 1. kuris eina iš eilės: Mokėti eilinę įmoką. 2. paprastas, nerinktinis: Eilinis žmogus. 3. eiles darantis: eilinė sėjamoji 2 eilin|is, eilinė dkt. kar. paprastas, mažiausio laipsnio karys, kareivis.
eiliskumas - eiliškumas laikymasis darbų eilės, tvarkos: Formalus darbų e. gali būti ir žalingas.
eiliškumas - eiliškumas laikymasis darbų eilės, tvarkos: Formalus darbų e. gali būti ir žalingas.
eiliuotas - eiliuot|as, eiliuota eilėmis parašytas: eiliuota pasaka, drama.
eiliuoti - eil|iuoti, eiliuoja, eiliavo 1. daryti eiles, dėti į eiles, rikiuoti: Eiliuoti kareivius pagal ūgį. sngr. 2. eilėmis rašyti. eiliavimas eiliuotojas, eiliuotoja dkt.
eiliuotinis - eiliuotin|is, eiliuotinė eiliuotasis: eiliuotinė kalba.
eiliuotojas - eiliúotojas,-a kas eiliuoja, poetas.
eilutė - eilut|ė 1. mžb. eilė. 2. kostiumas: Pasisiūdino eilutę. 3. rašto linija: Perkelti žodį į kitą eilutę. Rašyti iš naujos eilutės. 4. lit. eiliuotosios kalbos atkarpa. 5. mat. simbolis, sudarytas iš begalinės sekos elementų, sujungtų sudėties ženklu: Aritmetinė, skaičių, funkcijų eilutė 6. tech. televizijos kadro taškų linija.
eime - judėti link kažkas požiūrio
eime! - kažkas, kad trukdo obstrukcija
eina - pereiti kursą tęsti
einam - judėti link kažkas požiūrio
einam! - pereiti kursą tęsti
einamasis - einam|asis, einamoji, einamąjį susijęs su eiliniais, kasdieniniais gyvenamojo meto reikalais, pareigomis, uždaviniais ir pan.: einamieji reikalai. Einamasis remontas. Einamosios pareigos. Einamasis vidaus vietininkas ( gram. rytiečių ir dzūkų vartojamas krypties reikšmės vietininko linksnis su polinksniu -n (a), pvz.:miestan, miškan, laukuosna).
einancias - vyksta arba praeityje
einantis - daugiskaitos elgesio, veiksmų vyksta veiksmas arba egzempliorių
einateinas - einatenas [pagal fiziko A. Einšteino (Einstein) pavardę], E, šviesos energijos vienetas; vart. elektrochemijoje; 1 E = 6,022•1023 hν (čia h — Planko konstanta, v — spinduliavimo dažnis).
einis - einis zool. stambus stepių ir dykumų paukštis (Otis).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž