Ė žodžiai puslapis 8

eibininkas - eibinink|as, eibininkė dkt. eibių, žalos darytojas.
eidas - éidas [gr. eidos — vaizdas, forma, esmė], filos. pavidalas, sąvoka, idėja; E. Huserlio filosofijoje — grynoji esmė.
eidetika - eidètika [↗ eidas], E. Huserlio filosofijoje— grynųjų esmių teorija.
eidetikas - eidètikas [gr. eidētikos — priklausantis vaizduotei], žmogus, kuriam būdingas eidetizmas.
eidetizmas - eidetizmas, [↗ eidetikas], sugebėjimas išgyventi sukurtus ar atkurtus vaizdinius taip pat ryškiai ir gyvai, kaip ir stebimus.
eidinė - eidinė arklio risčia, keliant vienos pusės abi kojas kartu.
eidininkas - eidinink|as, eidininkė dkt. 1. arklys, kuris bėga eidine. 2. folkloras, greitas žirgas, ristūnas: Prijojo dvaras svetelių su eidininkais žirgeliais (d.).
eiga - eig|a 1. vyksmas: Veiksmo, darbo, bylos eiga eigos veikslo veiksmažodžiai (gram.). 2. tech. mechanizmo veikimas: Darbo, tuščioji eiga 3. tech. mechanizmo darbinės dalies kelias: Dalgio, peilio eiga 4. kar. iškastas takas tarp apkasų susisiekti: Apkasai ir susisiekimo eigos turi būti gilūs ir siauri.
eigos - (1) karališkoji kelionė pažymėta pompastika ir inscenizacija (2) pareigūno (teisėjo) C ekspedicijos, kelionė, ar kovo per regiono valstybės procesija ba kelionių ar grandinės judėjimą į priekį arba toliau (kaip į tikslas ar tikslas) išankstinis palaipsniui Mažėjantis kainos, ypač laipsnišką žmonijos vyksta vyksta judėti į priekį pereiti prie plėtoti au...
eiguliauti - eigul|iauti, eiguliauja, eiguliavo dirbti eiguliu. eiguliavimas.
eigulys - eigul|ys, eigulė dkt. eiguvos prižiūrėtojas, tvarkytojas.
eiguva - eiguva 1. tam tikras miško plotas, girininkijos dalis. 2. eigulio įstaiga, būstinė.
eik - pereiti kursą tęsti
Èikaga - visoje trukmės
eikime - kažkas, kad trukdo obstrukcija
eiklinti - eiklin|ti, eiklina, eiklino daryti eiklų, jodinėti, miklinti. eiklinimas.
eiklumas - eiklùmas → eiklus 1: Įtartinas pasirodė tas nepaprastas arklių eiklumas Nė vienas arklys neprilygo eiklumu mano bėriui
eiklus - eikl|us, eikli galintis greitai eiti, lakus, greitas: Eiklus žirgas. Eiklūs gyvuliai sunkiai ganomi. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles (d.). eiklumas.
eiksenkit - eikšenkit liep. eikite šen.
eikš - eikš liep. eik šen.
eikše - judėti link kažkas požiūrio
eikšekite - eikšę̃kite(
eikvojamas - , kurie gali būti išeikvotas kaip paprastai naudojama arba suvartojama paslaugų
eikvojimas - eikvójimas → eikvoti 1: Atsirugs tau toks valdžios turto eikvojimas Šitie namai ... ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra ataduoti → išeikvoti: Pinigų išeikvójimas Nubaustas už išeikvojimą valdžios turto → pereikvoti: Darbo užmokesčio fondo pereikvojimas Finansinio plano pereikvojimas
eikvoti - eikvo|ti, eikvoja, eikvojo vartoti, leisti: Pinigus, turtą eikvoti eikvojimas eikvotojas, eikvotoja dkt.
eikvotojas - eikvótojas(-is ), -a kas eikvoja:Sūnus toks eikvótojas Tokie čia vaikai – tėvo turto eikvótojai! Socialistinės nuosavybės eikvotojams neturi būti taikoma lygtinio nuteisimo -a kas išeikvoja:Nesitikėjau, kad mano pažįstamų tarpe susirastų išeikvotojų
eikvus - eikv|us, eikvi knyg. linkęs eikvoti.
Èilė - eil|ė 1. vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora: Pirmoji kėdžių eilė teatre. Pomidorus eilėmis sodina. Prie kasos susidarė eilė Stoti į eilę. 2. ko nors darymo tvarka: Dabar tau eilė važiuoti. Duok visiems iš eilės. Eina be eilės. 3. sluoksnis, klodas: Dėk eilę šiaudų, paskui žemių. 4. karta: Jie ...
eilėdara - eilėdara lit. eiliuotos kalbos kūrimo taisyklės.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž