Ė žodžiai puslapis 7

egzistuoti - egzist|uoti, egzistuoja, egzistavo būti, gyvuoti. egzistavimas.
egzo - egzo... [gr. exō — išorėje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore.
egzobiologija - egzobiològija [↗ egzo... + ↗ biologija], mokslas, tiriantis Visatos gyvybę (už Žemės ribų) ir jos formas.
egzocivilizacija - egzocivilizãcija [↗ egzo... + ↗ civilizacija], spėjama protingų būtybių visuomenė kitose Visatos planetose; kosm. civilizacija.
egzodas - Senovės graikų tragedijų paskutinis choro numeris.
egzoelektronas - egzoelektrònas [↗ egzo... + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio.
egzoftalmas - egzoftálmas [↗ egzo... + gr. ophthalmos — akis], išverstakumas — nenormalus akies obuolio išsivertimas iš akiduobės.
egzogenezė - egzogenèzė [↗ egzo... + ↗ genezė], psichinių reiškinių susidarymas dėl išorinių veiksnių.
egzogeninis - pagamintas iš paviršinių audinių augimo
egzokrininis - gaminti, arba susijusių su sekrecijos, kad yra išleistas už jos šaltinio
egzorcizmas - aktas ar praktika exorcising rašybos arba formulė, naudojama exorcising
egzoskeletas - išorės remia danga gyvūno (Nariuotakojai) kaulų ar raguotas dalių stuburinių gyvūnų epidermio audinių dirbtinis išorės laikančiosios konstrukcijos, pagamintos iš išorės palankią danga gyvūno iš skleryty sistemą, kuri apima nuo vabzdžių kūno palyginti pagaminti iš epidermio audinių endoskeleton Neskaidriuose ar raguotas dalys (nagai, kanopos, ar normomis)...
egzosociologija - egzosociològija [↗ egzo... + ↗ sociologija], mokslas apie bendriausius egzocivilizacijų raidos dėsnius.
egzostozė - egzostòzė [↗ egzo... + gr. osteon — kaulas], kaulo išauga.
egzotai - egzòtai [↗ egzotika], augalai ir gyvūnai, atvežti iš labai skirtingo klimato kraštų.
egzoterinis - tinka būti perteikta visuomenei
egzoterminis - būdinga arba suformuotas su evoliucija šilumos
egzotika - egzotika svetimų kraštų nepaprastumas, keistumas.
egzotinis - egzotin|is, egzotinė -> egzotika: egzotiniai augalai.
egzotiskas - egzotišk|as, egzotiška neįprastas, tolimas; keistas, nuostabus. egzotiškai prv. egzotiškumas.
egzotiškas - egzotišk|as, egzotiška neįprastas, tolimas; keistas, nuostabus. egzotiškai prv. egzotiškumas.
egzotiškumas - iš kitos šalies, kuri nėra gimtoji vietoje, kur rasti
egzotizmas - egzotizmas [↗ egzotika], svetimžodis, skolinys, reiškiantis nepažįstamą, svetimai (ypač tolimai) šaliai būdingą buities ar kultūros realiją.
egzotrofinis - egzotròfinis [↗ egzo... + gr. trophē — maistas, mityba], parazituojantis kito organizmo paviršiuje.
ei - ei, ei jst. 1. ai, oi, o (sušukimas dėmesiui atkreipti): Ei, saugokis! 2. kreipiniui, kartojimui sustiprinti: Ei žirgeli juodbėrėli! Ei pūtė pūtė šiaurus vėjelis (d.).
ei! - Naudojamas ypač atkreipti dėmesį ar išreikšti tardymą, nuostaba, arba krykštavimus
eibė - eib|ė žala, skriauda, nuostoliai: Kiek ta audra eibių pridarė! Įeis karvė į daržą ir pridirbs eibių.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž