Č žodžiai puslapis 5

čiauškus - čiaušk|us, čiauški daug čiauškantis, šnekus: čiauški moteris. čiauškumas.
čiauškutis - čiauškut|is, čiauškutė dkt. 1. kas čiauška,čirška. 2. kas daug ir greitai kalba.
čiaužėti - . čiáužėti, -ėja, -ėjo. šliaužioti, mindžioti: Vaikai po ežias čiáužėja, agurkus vaginėja. Antys čiáužėja pievą. apčiáužėti. apmindžioti, apšliaužioti: Žąsų apčiáužėtos avižos. iščiáužėti. išmindžioti: Vaikai žirnius iščiáužėjo. nučiáužėti. nuzulinti, nubrūžinti, nudraskyti: Karveliai nučiáužėjo stogą. Stir...
čiaužti - čiauž|ti, čiaužia, čiaužė 1. slinkti, važiuoti, sliuogiant slidžiu paviršiumi, čiuožti: Rogės čiaužia sniegu. Plynu ledu gera čiaužti 2. šliaužti, šliuožti: čiaužia gyvatė. 3. prk. tylomis eiti: Kur dabar čiauži? čiaužėjas, čiaužėja dkt. čiaužimas.
čyburiuoti - čybur|iuoti, čyburiuoja, čyburiavo žr. čiviruoti.
čičeronė - vadovas, kuris vykdo sightseers globėją, kuratorius
čičisbėjas - čičisbėjas [it. cicisbeo], XVI—XIX a. Italijoje — kilmingos ištekėjusios moters palydovas, šeimos draugas.
čiepsėti - čiepsė|ti, čiepsi, čiepsėjo žr. ciepsėti.
čigonai - čigon|ai dgs. indų kilmės tauta, pasklidusi pasaulyje klajoklių ar pusiau klajoklių grupėmis. čigonas, čigonė dkt. tos tautos žmogus.
čigonas - cigõnas toks saldus pyragas:Į cigõną įdeda razinkų, džiovintų slyvų, riešutų
čigonė - čigõnė ratelio varomoji kojelė, kalelė:Ilgai pririšta čigonė neduoda gerai verpt
čigoniškas - čigonišk|as, čigoniška -> čigonas: Čigoniškas (klajokliškas) gyvenimas. čigoniškai prv.
čigonų - iš tradiciškai keliaujančių žmonių, kurie atsirado šiaurės Indijoje ir dabar gyvena daugiausia Pietų ir Pietvakarių Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerika čigonų 2 nekapitalizavo vienas, kad yra panašus į čigonų narys; ypač klajūnas
čiklė - čiklė [angl. chicle — kramtomoji guma], lipni, gleivinga medžiaga, kuri teka iš medžio Manilkara zapota, savaime augančio Meksikoje ir Centr. Amerikoje, sužeistos žievės; vart. kramtomajai gumai gaminti, stomatologijoje.
čiksėjimas - ciksė́jimas 1. → ciksėti 2.2.→ ciksėti 3: Tavo laikrodžio menkas ciksė́jimas – tik girdėti
čiksėti - ciksė|ti, ciksi, ciksėjo taksėti, tiksėti (apie laikrodį). ciksėjimas.
čikšėti - ciksė|ti, ciksi, ciksėjo taksėti, tiksėti (apie laikrodį). ciksėjimas.
čikšt - čikšt išt. kirpimo, pjovimo garsui žymėti: Č. perkirpo siūlą. Č. č. kerta rugius.
čikštelėti - čikštelė|ti, čikštelėja, čikštelėjo staiga nukirpti, nupjauti: Čikštelėti žirklėmis, peiliu. čikštelėjimas.
čiliečių - šalies S S. Amerika tarp Andų
čilietis - šalies S S. Amerika tarp Andų
čilietiškas - šalies S S. Amerika tarp Andų
čimčiakas - čimčiakas zool. kikilių šeimos paukštis raudonu viršugalviu (Acanthis flammea).
činara - činarà [persų k. čenar], rytinis platanas — lapuotis medis Platanus orientalis; kilęs iš Kaukazo.
činčiberas - činčiberas bot. atogrąžų medis, kurio nuodingos sėklos vartojamos medicinos reikalams (Strychnos).
činkas - cinkas chem. melsvai baltas, blizgus, minkštas metalas (Zn).
činksėti - činksė|ti, činksi, činksėjo skambėti, žvangėti, cingsėti: Pinigai, raktai činksi. činksėjimas.
činkšt - činkšt išt. -> činkt.
činkštelėti - činkštelė|ti, činkštelėja, činkštelėjo -> činktelėti činkštelėjimas.
činkvečentas - činkvečeñtas [it. cinquecento — penki šimtai], it. renesanso laikotarpis (XVI a.).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž