Č žodžiai puslapis 4

čiabuvis - čiabuv|is, čiabuvė dkt. vietinis, senasis gyventojas.
čiabuvių - gaminami, auga, gyvena, arba natūraliai tam tikrame regione ar aplinkai
čiagimis - čiagim|is, čiagimė dkt. čia gimęs žmogus.
čiaparalė - čiaparãlė [isp. chaparral], augalijos tipas — tankūs 2—5 m aukščio visžalių medžių ir krūmų sąžalynai; būdinga Kalifornijai (JAV) ir Meksikai.
čiastuška - čiastuškà [rus.], humoristinė rusų liaudies dainelė aktualia buities, darbo, jaunimo santykių tema, dažnai dialogo (vaikino ir merginos, solisto ir choro) formos.
čiau! - maistas, atsarga
čiaudėjimas - čiáudėjimas. → čiaudėti 1: Kas čia do čiáudėjimas: sprengsi, lyg katė užspringus. Čiaudėjimas yra sudėtingas gynimosi refleksas; pasireiškia tada, kai nosyje padirginamos įcentrinės skaidulos. išsičiáudėjimas. → iščiaudėti. Išsičiaudėjimas sveika – nebijok! nusičiáudėjimas. → nusičiaudėti: Toks nusičiáudėjimas tai gal nelabai svei...
čiaudėti - čiaud|ėti, čiaudi, čiaudėjo nevalingai staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą: Jis čiaudi, slogą turi. čiaudėjimas.
čiaudulinis - čiaudulin|is, čiaudulinė -> čiaudulys: čiaudulinės dujos (sukeliančios čiaudulį).
čiaudulys - čiaudulys čiaudėjimo refleksas, čiaudėjimas: Č. ima, užpuolė, užėjo.
čiaukšėti - čiaukšė|ti, čiaukši, čiaukšėjo 1. čirškėti, čiulbėti: Strazdai čiaukši. 2. čekšėti, tauškinti: Vilkas dantimis čiaukši. Žirklėmis čiaukšėti 3. pliaukšėti: Botagu čiaukšėti čiaukšėjimas.
čiaukšlys - čiaukšl|ys, čiaukšlė dkt. kas daug ir gyvai šneka, čiauška.
čiaukšnoti - čiaukšno|ti, čiaukšnoja, čiaukšnojo ėdant ar valgant čepsėti; čepsint ėsti ar valgyti: Kiaulė obuolius čiaukšnoja. čiaukšnojimas.
čiaukšt - čiaukšt išt. sukirtimui, sudavimui ir kt. staigiam veiksmui žymėti: Kiaušinis č. ir sudužo. Č. botagu sukirto.
čiaukštelėti - čiaukštelė|ti, čiaukštelėja, čiaukštelėjo garsiai suduoti, sukirsti: Kirviu čiaukštelėti čiaukštelėjimas: Botago čiaukštelėjimas.
čiaukšti - čiau|kšti, čiauškia, čiauškė 1. ėdant ar valgant čepsėti; čepsint ėsti ar valgyti: čiauškia valgydamas. Paršai čiauškia grūdus. 2. čiauškėti, taukšti: Vaikais čiauškia. Niekus čiaukšti čiauškimas.
čiaumoti - čiaumo|ti, čiaumoja, čiaumojo 1. negražiai, dideliais kąsniais valgyti: čiaumoja kaip be dantų. 2. tepti, terlioti: Skarelę čiaumoja. čiaumojimas.
čiaupas - čiaupas įtaisas vamzdelyje skysčiams arba dujoms leisti ar sulaikyti: Vandentiekio č.
čiaupsėti - čiaupsė|ti, čiaupsi, čiaupsėjo čepsėti. čiaupsėjimas.
čiaupti - čiaup|ti, čiaupia, čiaupė verti (lūpas, burną). | sngr.: Lūpos čiaupėsi. čiaupimas čiaupimasis.
čiauptis - trumpas arba griežtesnė
čiaurenti - čiaur|enti, čiaurena, čiaureno 1. loti plonu balsu: Šunytis čiaurena. 2. šnek. nesuprantamai kalbėti, veblenti: Ką su girtu susikalbėsi, jis tik čiaurena. čiaurenimas.
čiauškalas - čiauškalas 1. tuščia kalba, plepalai, niekai. 2. b. kas daug šneka, plepa, čiauška: Ta mergaitė tikra č.
čiauškalius - čiauškal|ius, čiauškalė dkt. kas daug šneka, čiauškalas.
čiauškėjimas - čiauškė́jimas. čiáuškėjimas. → čiauškėti: 1. Tiktai žvirblių čiauškėjimas, žinoma, nesiliauna. 2. Toks čiauškė́jimas – par kiaurą dieną. O kad juos. išvydo, kiek juoko, džiaugsmo, kiek čiauškėjimo buvo! 3. Ir štai, rodosi, matai gyvus žmones, girdi čiauškėjimą geležies, tauškėjimą kirvelių.
čiauškesys - čiauškesys čiauškėjimo garsas, klegesys: Girdėti merginų č.
čiauškėti - čiauškė|ti, čiauška, čiauškėjo 1. čirškėti, čiulbėti: Žvirbliai, strazdai, lakštingala čiauška. 2. greitai, gyvai, linksmai kalbėti: Vaikas linksmas, sveikas, tik čiauška. čiauškėjimas.
čiauškimas - čiauškìmas. 1. →. čiaukšti 1: Įpyliau peniukšlėm pupų – tai kad čiauškimas jų! 2. →. čiaukšti 3: Mergų čiauškìmas, rodos, kad jos metus nesimatė! 3. →. čiaukšti 4: Ar lakštingalos čiauškimas kelia liūdesio jausmus? sučiauškìmas. →. sučiaukšti 1: Sučiauškìmas tos kiaulės: pilną lovį pripyliau, ir nebėr!
čiauškynė - čiauškỹnė. čiaũškynė. čiauškalius: Tas vaikas toks čiauškỹnė. Tos mūsų mergos tikros čiaũškynės.
čiauškinti - čiauškin|ti, čiauškina, čiauškino 1. čiauškiant ėsti: Voverė riešutus čiauškina. 2. tauškinti, pliauškinti: Žirkles čiauškinti Botagu čiauškinti čiauškinimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž