Č žodžiai puslapis 3

čerkšna - čerkšnà. čerkšnas: Gruodas, čerkšnà batams paėda. | Čer̃kšnos labai didelės, medžioti negalėsiam.
čerkšnas - . čer̃kšnas. sušalusio sniego pluta, šerkšnas: Čer̃kšnas yr, kad yr paeitama sniego viršu. Taip stipriai pašalo, kad net arklį kėlė čer̃kšnas. | Šiandien tokie čerkšnaĩ, kad net arklius kėlė. Šįryt čerkšnaĩs kela, dėl to eiti visai gerai.
čerkšt - čerkšt išt. tarkšt: Dalgis tik č. į akmenį. Č. peiliai nukrito.
čerkštelėti - čerkštelė|ti, čerkštelėja, čerkštelėjo kiek sučerškėti: čerkštelėjo raktai. Kardas čerkštelėjo. čerkštelėjimas.
čerkšti - čer|kšti, čerškia, čerškė 1. žr. čirkšti 1. 2. blerbti, birgzti: Pjūklas čerškia. čerškimas Žiūrėk: [čirkšti].
čerpė - čerpė 1. molio plytelė stogui dengti. 2. etnogr. molinis indas aguonoms ar šiaip kam trinti.
čerpės - čer̃pės vaikų liga (baltų aštrių kruopelių išbėrimas ant liežuvėlio):Vaikas čerpès įgavo Čerpès išvalė [vaikui iš burnikės]
čerpinis - čerpin|is, čerpinė kuris iš čerpių: Čerpinis stogas.
čerškantis - naudojamas uždaryti arba ant grindų atidarymo skirsnių, apimantis medžio arba metalo grotelės arba rėmas lygiagrečių ar skersinių artimų tolygiais ir lygiagrečių juostų arba ant poliruoto paviršiaus difrakcijos spektrai valdė barų sistemos
čerškėjimas - čerškė́jimas → čerškėti:1.Nuo tų geležų čerškė́jimo ausys gal apkurst Prieškambary išgirdo lėkščių čerškėjimą Šūvių čerškėjimas 2.Čerškė́jimas tų strazdų [vyšniose]! 3.Šitos mergaitės vienõs čerškė́jimo pilna pirčia → sučerškėti 1: Kiekvienas retežių sučerškėjimas man buv...
čerškesys - čerškesys čerškimo garsas.
čerškėti - čerškė|ti, čerška, čerškėjo 1. tarškėti, žvangėti: Pančiai, pentinai čerška. 2. čiauškėti, čiulbėti: Žvirbliai čerška. 3. prk. garsiai ir daug kalbėti: Vaikai čerška. čerškėjimas.
čerškimas - čerškìmas 1.→ čerkšti 1: Medšarkės čerškimas Didžiausias čerškìmas tų žiogų 2.→ čerkšti 3: Miške girdėti vienodas pjūklų čerškimas 3. → čerkšti 4.
čerškinti - čerškin|ti, čerškina, čerškino 1. priežodis čerškėti 1: Pentinais čerškinti 2. cypinti, rikdyti. čerškinimas Žiūrėk: [čerškėti].
červoncas - červòncas: 1. Rusijos 3 rb vertės auksinė moneta; pirmą kartą nukalta 1701; 2. TSRS valst. banko bilietas, lygus 10 rb, buvęs apyvartoje 1922—47; 3. 1923 išleista TSRS auksinė moneta (daugiausia atsiskaitymams su kt. valstybėmis).
česnakas - česnakas bot. lelijinių šeimos augalas, kurio galvelės vartojamos prieskoniams (Allium); jo galvelė: Laukinis č. (A. oleraceum). Laiškinis č. (A. schoenoprasum). Valgomasis č. (A. sativum).
česnakinis - česnakìnis,-ė 1.panašus į česnaką:Kopūstinė galva, česnakiniai dantys 2.susijęs su česnaku:Mažiausiai su vandeniu susijusios rupūžės ir česnakinė varlė (Pelobates fuscus)
česnako - Europos Allium (Allium sativum) plačiai auginami dėl savo aštraus kombinuotųjų lemputes daug naudojamų virtuvėje; plačiai Allium česnako lemputė
česnakūnė - česnakūnė bot. kryžmažiedžių šeimos vaistinis, prieskoninis augalas, patrintas kvepia česnaku (Alliaria).
česteris - miestas pietvakarių Pensilvanija pop 36.854 miestas ŠV Anglija * Cheshire Dee upė pop 58.436
čežėjimas - čežė́jimas → čežėti:1.Girdėjos tik lapų čežėjimas 2.Tas žvirblių čežė́jimas ne pryš dorą – būs ilgo lytaus 3.Tai čežė́jimas tų bobų!
čežena - čežen|a 1. skeveldra, šukė: Ratus į čeženas sudaužė. Iš puodo vienos čeženos beliko. 2. tuščias lukštas, kevalas, išėdos: Riešutų čeženas beradau čež|enti, čeženena, čeženeno pamažu čežėti, šnarėti, šlamėti: Smulkus lietus čeženena. čeženenimas.
čeženoti - čeženo|ti, čeženoja, čeženojo lukštenti, gliaudyti, aižyti: Pelės avižas čeženoja. Riešutus čeženoti čeženojimas.
čeženti - čež|enti, čežena, čeženo pamažu čežėti, šnarėti, šlamėti: Smulkus lietus čežena. čeženimas.
čežėti - čežė|ti, čeža, čežėjo 1. čiužėti, šiugždėti, šlamėti, šnarėti: Čeža šilkas. Čeža kaip vėžiai krepšyje (folkloras). 2. čirškėti (apie paukščius). 3. prk. daugeliui kalbėti, čiauškėti. čežėjimas.
čežinti - čežin|ti, čežina, čežino 1. priežodis čežėti 1: Popierius čežinti 2. lukštenti, kapoti, lesti: Žąsis avižas čežina. čežinimas Žiūrėk: [čežėti].
čia - čia prv. 1. šioje vietoje: Čia knyga padėta. Iš čia nematyti. Jis čia pat (visai arti) gyvena. 2. šiuo atveju: Čia nieko nėra bloga 2 čia jng. tai (vienarūšėms sakinio dalims jungti): Čia rytas, čia vakaras 3 čia dll. žodžio reikšmei pabrėžti: Kokia čia karvė, kad pieno neduoda. Kaip čia pasakius.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž