Č žodžiai puslapis 2

čekas - čẽkas 1.bruktuvas, priebrukas:Negera brukti, čẽkas per aukštas 2. bitlesis(Muscicapa grisula).
Čekija - gimtoji arba gyventojas Vakarų Čekoslovakijoje įskaitant Čekijos ir Moravijos slavų kalbos Čekijos gimtoji arba gyventojas Čekoslovakijos ir Čekijos Respublikos
čekis - ček|is 1. banko dokumentas, kuriuo sąskaitos turėtojas įsako iš jos nurodytą sumą išduoti arba pervesti į kitą sąskaitą: Vardinis čekis Atsiskaitomasis čekis 2. kasos talonas, kuriame pažymėta už prekes gauta suma arba kvitas kasai su mokėtina suma: Išmušti čekį. Išrašyti čekį.
čekiškas - gimtoji arba gyventojas Vakarų Čekoslovakijoje įskaitant Čekijos ir Moravijos slavų kalbos Čekijos gimtoji arba gyventojas Čekoslovakijos ir Čekijos Respublikos
čekmenis - čekmènis [
čeksenti - čeks|enti, čeksena, čekseno pamažu čeksint valgyti ar ėsti: Kiaulė čeksena rugius. čeksenimas.
čeksėti - čeksė|ti, čeksi, čeksėjo valgant, ėdant čepsėti. čeksėjimas.
čekšnoti - čekšno|ti, čekšnoja, čekšnojo valgyti, ėsti čeksint. čekšnojimas.
čekštelėti - čekštelė|ti, čekštelėja, čekštelėjo suduoti, čiaukštelėti: (Su) žabeliu čekštelėti čekštelėjimas.
čekų - čẽku Perkūno oželis rėkia: „Čẽku čẽku be pančekų“
čelesta - čelestà [it. celesta < lot. caelestis — dangiškas], klavišinis muz. instrumentas; mažo pianino pavidalo; garsas primena varpelių skambesį.
čembalas - čebalas [it. cembalo] ↗ klavesinas.
čemerys - čemer|ys 1. bot. lelijinių šeimos šlapių pievų nuodingas augalas (Veratrum): Kartus kaip čemerys 2. šnek. kipšas, velnias (keikiant): čemeriai žino!.
čempė - čempė megztas apavas, panašus į naginę.
čempinėti - čempinė́ti,-ė́ja, -ė́jo čempinti: Tas vaikas visas apsisalaputriavęs čempinė́ja ir rėkia Apsiavus [boba] tokiais vailokais ir čempinė́ja
Čempionai - karys, kovotojas karinga advokatas ar gynėjas
čempionas - čempion|as, čempionė dkt. pirmenybių laimėtojas: Bokso čempionas Pasaulio čempionas.
čempionatas - čempionatas varžybos dėl čempiono vardo, pirmenybės: Šachmatų č.
čempoti - čempo|ti, čempoja, čempojo šnek. 1. nevikriai eiti, klampoti: Vos čempoja per sniegą. 2. lėtai kramtant, negražiai valgyti. čempojimas.
čentezimas - čentèzimas [it. centesimo — šimtoji dalis], Italijos piniginio vieneto liros ir Somalio (1950—60) piniginio vieneto somalo šimtoji dalis.
čėploti - čėplo|ti, čėploja, čėplojo šnek. 1. valgyti iš lėto, lyg be dantų: Čėploti duonos plutą. sngr.: Valgyk greičiau nesičėplojęs! 2. čiupinėti nešvariais pirštais, terlioti: Čėploti skarelę. čėplojimas.
čepsėjimas - čepsė́jimas. → čepsėti 1: Su savo tokiu čepsė́jimu, net nesmagu klausyti! Jam tinka tasai čepsėjimas ir srėbimas.
čepsėti - čepsė|ti, čepsi, čepsėjo 1. lūpomis ir liežuviu išduoti garsus (ppr. valgant): Valgydamas čepsi, nemandagu. 2. valgyti, pliaukšint lūpomis: Čepsi mėsą. čepsėjimas.
čėras - čẽras čėras vėdryninių šeimos augalas(Helleborus): Baltažiedis čėras
čerkasas - čerkasas etnogr. naminis pusvilnonis audinys.
čerkesas - čerkèsas,-ė čerkesų tautos žmogus.
čerkesė - čerkèsė, Kaukazo tautų ir kazokų vyrų drabužis (daugiausia iš tamsaus milo).
čerkesų - narys iš šiaurės vakarų Kaukazo tautų grupei Čerkeskas tautų kalbos
čerkšėti - čerkšė|ti, čerkši, čerkšėjo 1. terškėti, žvangėti: Čerkšėti (su) žirklėmis. Kardai čerkši. 2. tarp dantų grikšėti. čerkšėjimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž